strėnugalis

strėnùgalis sm. (1) žr. strėngalis 1: Atsimušė strėnugalį Pšl. Dvinugariai žvėrys itin žvaliai tursčiojo strėnugaliais rš. Sukapojo [aukojamą] aviną stukiuosna ir uždegė galvą, stukus ir strėnugalį BB3Moz8,20.